Aukštalipių ir virvinės prieigos (pramoninio alpinizmo) darbai

Aukštalipių darbais paprastai vadinami darbai aukštyje, kuriuos atliekant darbuotojas gali nukristi: ant stogų, konstrukcijų ir bokštų, prie neaptvertų kraštų ir angų. Kokie darbai priskiriami aukštalipių darbams ir kokie reikalavimai jiems taikomi, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai. Čia aptariame praktinę šių darbų pusę.

Atskira aukštalipių darbų rūšis – virvinės prieigos, arba pramoninio alpinizmo, darbai. Juos atliekant darbuotojas pasiekia darbo vietą ir joje dirba kabėdamas ant virvių, o ne stovėdamas ant pastolių ar keltuvo. Taip prižiūrimi fasadai, kaminai, stogai, tiltai, vėjo jėgainės ir kitos konstrukcijos, kurias technika pasiekti sunku arba brangu.

Abiem atvejais darbas saugus tik tada, kai užtikrintos trys sąlygos: tinkama įranga, tinkamai parengtas darbuotojas ir iš anksto suplanuotas gelbėjimas. Jei trūksta bent vienos, kitos dvi jos nepakeičia.

Kaip apsisaugoti nuo kritimo

Pirmiausia įvertinama, ar kritimo pavojaus galima išvengti. Jei ne, apsaugos būdas parenkamas pagal darbo pobūdį:

  • Darbo vietos apribojimas. Darbuotojas prisegamas taip, kad fiziškai nepasiektų krašto, nuo kurio galėtų nukristi.
  • Darbo pozicionavimas. Įranga išlaiko darbuotoją darbo padėtyje, todėl jis gali dirbti abiem rankomis. Tam skirta įranga pagal EN 358.
  • Kritimo sulaikymas. Kritimo sulaikymo sistemą sudaro apraišai, inkaravimosi taškas ir juos jungianti dalis: raištis su energiją sugeriančiu elementu (absorberiu) arba savaime susitraukiantis kritimo sulaikymo blokas.
  • Virvinė prieiga. Darbuotojas dirba kabėdamas ant virvių, todėl taikomi atskiri principai – apie juos toliau.

Darbo vietos apribojimo ir darbo pozicionavimo principas tas pats: sistema turi neleisti kritimui įvykti. Jei kritimas įmanomas, reikia kritimo sulaikymo sistemos pagal EN 363.

Dvi virvės, ne viena

Pagrindinis virvinės prieigos darbų principas – dubliavimas. Darbuotojas visada prisegtas prie dviejų atskirų sistemų:

  • Darbo virvė. Ja darbuotojas leidžiasi, kyla ir laikosi darbo padėtyje.
  • Apsauginė virvė. Įprastai ji neapkrauta. Jei darbo virvė arba ant jos esantis įtaisas sugestų ar suveiktų netinkamai, kritimą sulaikytų apsauginė virvė.

Abi virvės tvirtinamos prie atskirų inkaravimosi taškų. Jei abi pritvirtintos prie to paties taško, dubliavimo nebelieka: tai viena sistema su dviem virvėmis.

Dubliavimo tikslas – kad sistema veiktų ir tada, kai sugenda viena jos dalis. Darbo virvė apkrauta nuolat, o apsauginė lieka neapkrauta iki tos akimirkos, kai jos prireikia. Todėl apsauginės virvės negalima atsisegti vien dėl to, kad ji trukdo ar lėtina darbą.

Kokios įrangos reikia

Virvinės prieigos darbuotojo komplektą patogu skirstyti pagal paskirtį:

  • Apraišai. Reikalingi apraišai su priekiniu (pilviniu) tvirtinimo tašku ir paminkštinimais, kad ilgai kabėdamas darbuotojas galėtų patogiai sėdėti. Juos rasite apraišų kategorijoje.
  • Nusileidimo ir kilimo įtaisai. Jais darbuotojas valdo judėjimą virve žemyn ir aukštyn. Jų rasite pramoninio alpinizmo kategorijoje.
  • Apsauginės virvės kritimo sulaikymo įtaisas. Jis juda apsaugine virve kartu su darbuotoju ir užsifiksuoja, kai darbuotojas staiga pajuda žemyn.
  • Jungtys ir kilpos. Karabinais ir kilpomis sujungiamos sistemos dalys. Jų rasite inkaravimosi kilpų ir karabinų kategorijoje.
  • Gelbėjimo įranga. Ji paruošiama prieš pradedant darbą, o ne ieškoma įvykus nelaimei. Pasirinkti galite gelbėjimo įrangos kategorijoje.
  • Įrankių tvirtinimas. Nukritęs įrankis pavojingas apačioje esantiems žmonėms, todėl įrankiai tvirtinami įrankių dirželiais.

Visos komplekto dalys turi būti suderintos tarpusavyje. Kaip jas jungti ir kiek laisvos erdvės reikia po darbuotoju, nurodyta gamintojo instrukcijoje, todėl instrukcija laikoma kartu su įranga.

Gelbėjimas planuojamas iš anksto

Dažnai pamirštama aukštalipių darbų dalis – ką daryti, jei darbuotojas lieka kabėti be sąmonės arba pats nebegali judėti. Skambutis bendrosios pagalbos numeriu nėra gelbėjimo planas: ugniagesių gelbėtojų atvykimas užtrunka, o kabančiam žmogui pagalbos reikia nedelsiant.

Todėl prieš pradedant darbą turi būti aišku:

  • kas atliks gelbėjimą ir kokia įranga bus naudojama;
  • kaip ir iš kur bus pasiektas nukentėjusysis;
  • kur objekte laikoma gelbėjimo įranga.

Gelbėjimui skirtiems nusileidimo įtaisams taikomas EN 341, gelbėjimo kėlimo įtaisams – EN 1496. Praktinių gelbėjimo įgūdžių mokome gelbėjimo mokymuose ir gelbėtojo mokymuose.

Taikomi standartai

  • EN 361 – pilno kūno saugos apraišai.
  • EN 813 – sėdimieji diržai.
  • EN 358 – darbo pozicionavimo ir darbo vietos apribojimo diržai bei raiščiai.
  • EN 354 – raiščiai.
  • EN 355 – energiją sugeriantys elementai.
  • EN 360 – savaime susitraukiantys kritimo sulaikymo blokai.
  • EN 353 – valdomojo tipo kritimo sulaikymo įtaisai su inkaravimosi linija.
  • EN 12841 – virvinės prieigos sistemų virvės reguliavimo įtaisai.
  • EN 1891 – mažai išsitempiančios apvalkalinės virvės.
  • EN 362 – jungtys.
  • EN 795 – inkaravimosi įtaisai.
  • EN 363 – asmeninės apsaugos nuo kritimo sistemos.
  • EN 341 – nusileidimo įtaisai gelbėjimui.
  • EN 1496 – gelbėjimo kėlimo įtaisai.
  • EN 365 – bendrieji reikalavimai naudojimo instrukcijoms, priežiūrai ir periodinėms apžiūroms.

Standartų leidimo metų čia nenurodome. Kokiu standartu ir kurio leidimo ženklinimu pažymėtas konkretus gaminys, nurodyta to gaminio puslapyje.

Įrangos patikra

Virvinės prieigos įranga dėvisi greičiau nei retkarčiais naudojama įranga: virvės trinasi į briaunas, įtaisuose kaupiasi nešvarumai, apraišai nuolat apkrauti.

Prieš kiekvieną naudojimą įrangą apžiūri pats naudotojas, o periodinę patikrą atlieka kompetentingas asmuo. Įprastai ji atliekama kas 12 mėnesių arba dažniau, jei taip nurodyta gamintojo instrukcijoje ar įranga naudojama intensyviai.

Kritimą sulaikiusi įranga nedelsiant išimama iš naudojimo ir nenaudojama, kol jos neįvertina kompetentingas asmuo: išoriškai tvarkinga įranga gali būti pažeista viduje. Iš naudojimo įranga išimama ir tada, kai pažeistos siūlės ar virvės apvalkalas arba nebeįskaitomas ženklinimas. Periodinę patikrą galite užsakyti ir pas mus – daugiau informacijos puslapyje AAP patikra.

Darbuotojų pasirengimas

Įranga savaime neapsaugo – ją reikia mokėti naudoti. Mokymuose išmokstama parinkti inkaravimosi taškus, valdyti virves, atpažinti susidėvėjusią įrangą ir atlikti gelbėjimą.

Safety Respect mokymai yra praktiniai. Kiekvienas dalyvis pats užsideda ir sureguliuoja apraišus, parenka ir įvertina inkaravimosi tašką, sujungia sistemą, dirba su virvių sistemomis ir atlieka gelbėjimo veiksmus su tikra įranga. Programą sudarome kiekvienai įmonei atskirai, atsižvelgdami į darbus, kuriuos jos darbuotojai iš tikrųjų atlieka.

Mokymai vyksta Safety Respect mokymo centre Vilniaus rajone arba užsakovo objekte bet kurioje Lietuvos vietoje. Mokymo bazes turime ir Švedijoje bei Jungtinėje Karalystėje. Mūsų nuostata paprasta: dirbti laikantis teisės aktų reikalavimų, žmones mokyti tinkamai ir nesitenkinti vien dokumentu.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar virvinės prieigos darbams tinka įprasti apraišai?

Dažniausiai ne. Kritimo sulaikymo apraišai paprastai turi nugarinį tvirtinimo tašką, tačiau ilgai kabėti juose nepatogu. Virvinės prieigos darbams renkamasi apraišus su priekiniu (pilviniu) tvirtinimo tašku ir paminkštinimais. Kokiems darbams tinka konkretūs apraišai, nurodyta jų ženklinime ir gamintojo instrukcijoje.

Kiek galioja mokymų pažymėjimas?

Safety Respect pažymėjimas galioja 3 metus. Žinias ir įgūdžius rekomenduojame atnaujinti bent kartą per metus. Pažymėjimas galioja ir kitose ES šalyse, kuriose pripažįstamas neformalusis mokymas.

Nuo ko priklauso mokymų kaina?

Nuo dalyvių skaičiaus, mokymų vietos ir programos. Kainą pateikiame pagal užklausą.

Ar renkantis įrangą būtina konsultacija?

Nebūtina, tačiau komplekto dalys turi būti suderintos tarpusavyje. Jei nesate tikri, parašykite mums – parinksime sprendimą pagal objektą ir darbų pobūdį. Kainą pateikiame pagal užklausą.

Daugiau praktinių patarimų rasite skiltyje Patarimai.