EN 361:2002 – tai Europos standartas, nustatantis techninius reikalavimus, bandymų metodikas, ženklinimo taisykles ir gamintojo pateikiamą informaciją, taikomą pilno kūno saugos diržams, naudojamiems kritimo sulaikymo sistemose. Šis standartas padeda užtikrinti darbuotojų saugumą aukštyje, kai laisvo kritimo rizika yra neišvengiama.
EN 361 paskirtis ir taikymo sritis
EN 361 reglamentuoja pilno kūno saugos diržų, skirtų kritimo sulaikymui, konstrukciją ir bandymus. Tokie diržai turi:
-
turėti inkaravimosi taškus nugaroje ir/arba priekyje,
-
tolygiai paskirstyti kritimo energiją per šlaunis, dubenį, krūtinę ir pečius,
-
būti tvirti, ergonomiški ir atitikti CE ženklinimo reikalavimus.
Jie naudojami kartu su kritimo sulaikymo blokais (EN 360), jungtimis (EN 362), inkaravimosi taškais (EN 795) ir reglamentuojami kaip dalis EN 363 sistemų.
EN 361 bandymų metodai ir atsparumo reikalavimai
EN 361 nustato du pagrindinius bandymų tipus:
✅ Statinis bandymas:
-
15 kN jėga taikoma 3 minutėms;
-
negali atsirasti lūžių ar deformacijų.
✅ Dinaminis bandymas:
-
100 kg svoris krenta iš 2 m aukščio;
-
negalima viršyti 6 kN smūgio jėgos;
-
naudotojas turi likti vertikalioje padėtyje.
Taip pat tiriamas sagtelių tvirtumas, atsparumas UV, drėgmei ir temperatūros pokyčiams.
EN 361 ženklinimas, CE reikalavimai ir gamintojo atsakomybės
Kiekvienas EN 361 diržas turi būti pažymėtas:
-
gamintojo pavadinimu, serijos numeriu, gamybos data;
-
užrašu „EN 361:2002“;
-
CE ženklu su notifikuotos įstaigos numeriu;
-
aiškia inkaravimosi taškų schema.
Gamintojas taip pat privalo pateikti naudojimo instrukciją, atitikties deklaraciją ir užtikrinti visos partijos kokybę.
EN 361 naudojimo praktika, tinkamumas ir profesinės sritys
EN 361 diržai naudojami:
| Sritis | Pritaikymas |
|---|---|
| Statyboje | stogai, fasadai, pastoliai |
| Telekomunikacijose | bokštai, antenų sistemos |
| Energetikoje | vėjo jėgainės, perdavimo linijos |
| Gelbėjime | avariniai nusileidimai, evakuacija |
| Pramonėje | rezervuarai, kaminai, cisternos |
Naudotojai turi būti apmokyti, kaip taisyklingai užsisegti diržą ir prijungti prie EN 363 sistemos, kitaip įranga gali neveikti.
EN 361 reikalauja, kad diržas:
-
būtų iš poliesterio ar nailono juostų (44 mm);
-
turėtų metalines jungtis (nerūdijantis plienas, aliuminis);
-
neturėtų aštrių briaunų ar pavojingų paviršių;
-
būtų ergonomiškai pritaikytas su paminkštinimais, greitomis sagtimis, antialerginėmis medžiagomis.
Konstrukcija turi užtikrinti patogų dėvėjimą net visą darbo dieną, ypač dirbant karštu oru ar su viršutine apsaugine apranga.
EN 361 priežiūra, patikros ir galiojimo terminai
Pagal EN 365, EN 361 diržų naudotojai ir darbdaviai privalo:
-
tikrinti diržus prieš kiekvieną naudojimą – ar nėra siūlių plyšimo, korozijos, deformacijų;
-
atlikti periodines patikras ne rečiau kaip kartą per 12 mėn., sertifikuoto asmens;
-
laikyti registrą su patikros datomis ir atsakingais asmenimis;
-
užtikrinti, kad laikymo sąlygos būtų sausos, vėdinamos, apsaugotos nuo UV.
Tipinis diržo eksploatacijos terminas – iki 10 metų, jei nurodyta gamintojo, tačiau po kritimo ar pažeidimo – naudojimas nutraukiamas nedelsiant.